Keleivių teisės
Ypatingos aplinkybės ir kompensacija už skrydį: kada oro linijos gali nemokėti?
Skrydis vėlavo daugiau kaip tris valandas arba buvo atšauktas, tačiau oro bendrovė atsisako mokėti kompensaciją ir nurodo blogas oro sąlygas, oro eismo ribojimus arba tiesiog „ypatingas aplinkybes“.
Ar toks atsakymas reiškia, kad kompensacija tikrai nepriklauso?
Nebūtinai.
Per devynerius darbo su oro keleivių teisėmis metus mačiau labai skirtingų situacijų. Kartais iš aplinkybių akivaizdu, kad skrydžio saugiai vykdyti nebuvo galima ir oro bendrovė padarė viską, ką realiai galėjo. Tačiau kitais atvejais „ypatingos aplinkybės“ tampa pernelyg plačiai naudojamu paaiškinimu, nors dalį vėlavimo jau nulėmė pačios oro bendrovės veiksmai.
Todėl svarbu suprasti, ką šis terminas iš tikrųjų reiškia.
Kas yra ypatingos aplinkybės?
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 oro bendrovei gali nereikėti mokėti kompensacijos, jeigu ji įrodo, kad skrydžio sutrikimą sukėlė ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje vertinama, ar aplinkybė:
- nėra būdinga normaliai oro bendrovės veiklai;
- yra už faktinės oro bendrovės kontrolės ribų.
Tačiau vien ypatingos aplinkybės egzistavimo neužtenka.
Oro bendrovė taip pat turi pagrįsti, kad būtent ši aplinkybė sukėlė konkretaus skrydžio sutrikimą ir kad ji ėmėsi visų pagrįstų priemonių vėlavimui išvengti arba jo pasekmėms sumažinti.
Praktikoje būtent ši dalis dažnai yra svarbiausia.
Blogos oro sąlygos
Blogos oro sąlygos gali būti ypatinga aplinkybė, ypač jeigu jos neleidžia saugiai pakilti ar nusileisti.
Tačiau vien nuorodos į blogą orą nepakanka.
Vertinant tokį atvejį svarbu žiūrėti:
- ar oro uostas buvo uždarytas;
- ar tuo metu kilo ir leidosi kiti lėktuvai;
- kiek laiko nepalankios sąlygos truko;
- ar jos iš tiesų neleido vykdyti būtent konkretaus skrydžio.
Tai, kad kiti lėktuvai skrido, savaime dar neįrodo, jog ir jūsų skrydis galėjo būti saugiai vykdomas. Skiriasi orlaiviai, maršrutai ir konkrečios saugumo sąlygos.
Tačiau tai gali būti svarbi aplinkybė vertinant, ar bendras oro bendrovės paaiškinimas iš tiesų pagrįstas.
Kitaip tariant, blogas oras nėra automatinis pagrindas pateisinti bet kokį vėlavimą ar skrydžio atšaukimą.
Oro eismo ir oro erdvės ribojimai
Oro eismo valdymo ribojimai arba oro erdvės uždarymas taip pat gali būti ypatinga aplinkybė.
Tačiau ir čia svarbi visa įvykių seka.
Kada ribojimas prasidėjo? Kada jis baigėsi? Ar jis buvo visiškas?
Ar konkrečiam skrydžiui iš tikrųjų nebuvo leidžiama kilti ar leistis?
Ir svarbiausia – kas vyko ribojimui pasibaigus?
2025 m. rudenį dėl iš Baltarusijos pusės skridusių balionų ne kartą buvo ribojama Vilniaus oro uosto veikla. Tuo metu sulaukėme nemažai keleivių kreipimųsi.
Vienu iš mano vertintų atvejų skrydis galutinę paskirties vietą pasiekė apie 3 val. 05 min. vėliau.
Nors trijų valandų riba buvo peržengta, klientui nerekomendavau kreiptis į teismą. Oro erdvė buvo realiai uždaryta, vėlesni skrydžiai apskritai buvo atšaukti, o vos tik oro erdvė vėl buvo atidaryta, oro bendrovė savo lėktuvą išsiuntė į paskirties vietą.
Šiuo atveju faktai rodė, kad vežėjas realiai ėmėsi priemonių skrydį įvykdyti kuo greičiau.
Tai geras pavyzdys, kodėl daugiau kaip trijų valandų vėlavimas dar nereiškia automatinės teisės į kompensaciją.
Streikas
Streikas taip pat ne visada reiškia tą patį.
Jeigu streikuoja oro eismo kontrolieriai arba oro uosto darbuotojai, tokia aplinkybė gali būti už oro bendrovės kontrolės ribų.
Tačiau pačios oro bendrovės darbuotojų streikas nebūtinai bus laikomas ypatinga aplinkybe.
Ir net jeigu streikas iš tiesų buvo ypatinga aplinkybė, vežėjo pareigos tuo nesibaigia.
Vienoje mūsų byloje oro eismo kontrolierių streikas buvo dalinis ir baigėsi vidurdienį, tačiau keleiviui buvo pasiūlytas kitas skrydis tik po dviejų dienų.
Kitos oro bendrovės skrydis buvo jau kitą dieną.
Galiausiai keleivis bilietą nusipirko pats, o vėliau iš oro bendrovės buvo priteista ir jo kaina, ir kompensacija.
Ši situacija gerai parodo, kad svarbu ne tik kodėl skrydis iš pradžių negalėjo vykti, bet ir ką oro bendrovė padarė po to. Daugiau apie tai – nukreipimo į kitą skrydį puslapyje.
Techninis gedimas
Dar vienas dažnas mitas – jeigu lėktuvas sugedo, tai automatiškai yra ypatinga aplinkybė.
Taip nėra.
Įprasti techniniai gedimai paprastai laikomi normalios oro vežėjo veiklos dalimi.
Išimčių gali būti, pavyzdžiui, esant paslėptam gamybiniam ar konstrukciniam defektui.
Todėl techninio gedimo atveju svarbu klausti ne tik „kas sugedo?“, bet ir „kodėl sugedo?“ bei „ką oro bendrovė padarė, kad keleiviai būtų išskraidinti kuo greičiau?“
Netikėta įgulos problema taip pat ne visada yra ypatinga aplinkybė
Viena įdomiausių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėtų situacijų buvo susijusi su TAP skrydžiu, kai prieš pat skrydį netikėtai mirė vienas iš pilotų.
Visa įgula buvo sukrėsta ir negalėjo vykdyti skrydžio.
Žmogiškai tokia situacija visiškai suprantama.
Tačiau Teismas nusprendė, kad būtino įgulos nario netikėta liga ar mirtis nėra ypatinga aplinkybė Reglamento prasme, nes personalo organizavimas iš esmės priklauso normaliai oro bendrovės veiklai.
Ši byla gerai parodo vieną svarbią taisyklę:
įvykis gali būti netikėtas ir labai rimtas, bet vien dėl to jis dar nebūtinai yra „ypatinga aplinkybė“ teisine prasme.
Ką daryti, jei oro bendrovė nurodo ypatingas aplinkybes?
Vien oro bendrovės atsisakymo dar nereikėtų laikyti galutiniu atsakymu.
Vertėtų išsiaiškinti:
- kokia konkrečiai buvo sutrikimo priežastis;
- kiek laiko ji truko;
- ar ji tikrai paveikė būtent jūsų skrydį;
- ar ji paaiškina visą vėlavimą;
- kokių veiksmų ėmėsi oro bendrovė;
- ar buvo galimybė keleivį išskraidinti anksčiau.
Mano praktikoje oro bendrovės ikiteisminėje stadijoje išsamius įrodymus pateikia labai retai. Dažniausiai keleivis gauna tik bendrą paaiškinimą.
Todėl, jeigu oro bendrovė jau atsisakė mokėti, daugkartinis tos pačios pretenzijos siuntimas dažniausiai nėra efektyviausias kelias. Ką verta daryti vietoj to, aprašyta puslapyje apie atmestą kompensaciją.
Tokiu atveju verta įvertinti konkretaus skrydžio faktus ir reikalavimo perspektyvą.
Esminė taisyklė
Blogas oras gali būti ypatinga aplinkybė.
Oro eismo ribojimas gali būti ypatinga aplinkybė.
Streikas gali būti ypatinga aplinkybė.
Tam tikras techninis gedimas taip pat gali būti ypatinga aplinkybė.
Tačiau nė viena iš šių aplinkybių savaime neatleidžia oro bendrovės nuo pareigos mokėti kompensaciją.
Lygiai taip pat daugiau kaip trijų valandų vėlavimas dar nereiškia, kad kompensacija automatiškai priklauso.
Svarbiausia yra visa faktų grandinė:
kas įvyko, kiek laiko tai truko ir ką oro bendrovė padarė, kad keleivio vėlavimas būtų kuo mažesnis.
Jeigu oro bendrovė atsisakė mokėti kompensaciją remdamasi ypatingomis aplinkybėmis, AirDue gali įvertinti konkretaus skrydžio aplinkybes ir reikalavimo perspektyvą. Apie vertinimo eigą – metodologijos puslapyje, o apie galimas sumas – kompensacijos dydžių puslapyje.
Patrik Asevičius, AirDue
Straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio. Teisė į kompensaciją priklauso nuo konkretaus skrydžio faktinių aplinkybių.
Oro bendrovė rėmėsi ypatingomis aplinkybėmis?
Įvertinsime konkretaus skrydžio faktus ir reikalavimo perspektyvą. Preliminarus vertinimas – 0 €.
Patikrinti kompensaciją nemokamai